Regional models of urbanization and national identity development (case study of Belarus)

Abstract

The article discusses the influence of the process of urbanization on the Belarusian nationality. Due to some historical conditions the Western cities‐communes have not formed in Belarus. At the beginning of the New Ages the Belarusian city has had Magdeburgian law and the trading relations, it has been the centre of the political life, the residence of the State officials and the provinces. Through the social‐economical backwardness of the Russian empire the peasants of Belarus could not move into the towns from the country. The towns and the cities in Belarus were not Belarusian but Jewish and Polish ones. Due to the World War II there have emerged the Polish Holocaust, repatriation and the Soviet industrialization which have made some auspicious conditions for the overtaking modernization in Belarus. During only one generation the peasant Belarusian nation has become the urban one. Such overtaking process of the urbanization has been preventing the formation of the standards and the traditions of the Belarusian city. The basis of the social and cultural life of Belarusians has been forming the traditions of the Soviet culture. That is why we can come to the conclusion that the overtaking modernization is closely related to the radical changes of the national identity. The more overtaking is modernization of the cities and the whole State, the more dangerous is the deprivation of the national peculiarity. The nation whose spiritual life is not utterly formed can hardly successfully adapt itself to the social and economical changes, which are determined by the overtaking modernization. These alterations do absolutely not correspond to its spiritual way of life.

Regioniniai urbanizacijos ir tautinio tapatumo plėtros modeliai (Baltarusijos atvejis)

Santrauka. Šiame straipsnyje apmąstoma urbanizacijos proceso įtaka baltarusių tautiškumui. Dėl tam tikrų istorinių sąlygų Baltarusijoje nesusiformavo vakarietiško pobūdžio miestai-komunos. Naujųjų laikų pradžioje baltarusiškas miestas turėjo Magdeburgo teises ir prekybinius santykius, buvo politinio gyvenimo centras su valdininkijos rezidencija ir provincijomis. Dėl Rusijos imperijos socialinio-ekonominio atsilikimo Baltarusijos valstiečiai negalėjo iš kaimų persikelti gyventi į miestus. Pastarieji iki pat XX amžiaus pradžios buvo ne baltarusiški, bet žydiški arba lenkiški. Antrasis pasaulinis karas lėmė lenkų holokaustą, repatriaciją ir tarybinę industrializaciją, kuri sudarė palankias sąlygas sparčiai Baltarusijos urbanizacijai. Būtent dėl šio proceso labiausiai nukentėjo valstiečiai. Tereikėjo vienos kartos, kad valstietiška baltarusių tauta taptų miestiška. Toks spartus urbanizacijos procesas neleido susiformuoti baltarusiškojo miesto gyvenimui būdingoms normoms ir tradicijoms. Baltarusių socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindą sudarė rusų sovietinės kultūros tradicijos. Taigi sparti modernizacija glaudžiai susijusi su radikaliomis tautinio tapatumo permainomis. Kuo sparčiau modernizuojami miestai ir visa valstybė, tuo didesnis pavojus prarasti tautinį savitumą. Tauta, kurios dvasinis gyvenimas dar nėra visiškai susiformavęs, vargu ar gali sėkmingai adaptuotis prie itin sparčios modernizacijos nulemtų socialinių ir ekonominių pokyčių, kurie visiškai neatitinka jos dvasinio gyvenimo būdo.

Reikšminiai žodžiai: Baltarusija, sparčioji modernizacija, urbanizacija, tautinis tapatumas, etninė-konfesinė struktūra, rusifi kacija, sovietizacija, kreolizacija.

First Published Online: 14 Oct 2010

Keyword : Republic of Belarus, creolization, ethnic-confessional structure, overtaking nation moder nization, national identity, russification, sovietization, urbanization